Apie VDU Katalikų teologijos fakultetą
Kviečiame skaityti drauge!
Alumnų knygų klubas kviečia į C. S. Lewis knygos „Didžiosios skyrybos” aptarimą! Susitikimo metu sužinosime, kas rekomendavo šią knygą bei išgirsime knygos komentarą. Kviečiame dalyvauti visus, kurie knygą perskaitė ar norėtų skaityti ateityje 🙂
Susitikimas vyks gegužės 28d. 19 val. Kadangi universitete renginiai dar neorganizuojami, bendrausime video konferencijų programos Zoom pagalba.
Norintys dalyvauti, iki 05 28 12:00 val. el.paštu giedre.barckute@gmail.com atsiųskite savo kontaktinio el.pašto adresą.
Likus pusvalandžiui iki susitikimo, atsiųsime jums prisijungimo kodą.
Iškilus klausimams prašome kreiptis nurodytais kontaktais.
IŠLEISTAS 100-ASIS MOKSLINIO ŽURNALO „SOTER“ NUMERIS!
„Kiekvieno leidinio gyvavimas primena atskiros asmenybės gyvenimą: atsiradimas, augimas ir branda, laukiantys iššūkiai ir net baugi nežinia, susidūrus su besikeičiančia mokslo leidinių publikavimo ir jų vartotojų kultūra — visa tai verčia vis iš naujo permąstyti mokslo leidinių rengėjų vizijas ir misiją.“
Visas straipsnis: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2020-03-03-isejo-100-asis-mokslinio-zurnalo-soter-numeris/179307
Popiežius Pranciškus Kauno arkivyskupu paskyrė vyskupą Kęstutį Kėvalą
2020 m. vasario 19 d. Šventasis Tėvas Pranciškus paskyrė Kauno arkivyskupu vysk. Kęstutį Kėvalą.
Vysk. Kęstutis Kėvalas gimė 1972 m. vasario 17 d. Baigęs vidurinę mokyklą, studijavo Kauno technologijos universiteto Radioelektronikos fakultete. 1993 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją, o nuo 1997 m. tęsė studijas Švč. Mergelės Marijos seminarijoje Baltimorėje (JAV). Į kunigus įšventintas 2000 m. birželio 29 d. 2008 m. Kauno Vytauto Didžiojo universitete įgijo teologijos daktaro laipsnį. Nuo 2010 m. vasario mėn. vysk. K. Kėvalas ėjo Lietuvos Marijos radijo programų direktoriaus pareigas.
2012 m. rugsėjo 27 d. popiežius Benediktas XVI paskyrė kun. K. Kėvalą Kauno arkivyskupijos augziliaru. 2012 m. lapkričio 24 d. kun. K. Kėvalas Kauno Kristaus Prisikėlimo šventovėje buvo konsekruotas vyskupu. 2017 m. balandžio 20 d. popiežius Pranciškus paskyrė vysk. K. Kėvalą Telšių vyskupijos koadjutoriumi, 2017 m. rugsėjo 18 d. vysk. K. Kėvalas tapo Telšių vyskupijos ordinaru, o 2020 m. vasario 19 d. – Kauno arkivyskupu.
Lietuvos vyskupų konferencijos informacija
Daugiau apie mūsų ganytoją: https://kaunoarkivyskupija.lt/arkiv-kk/
Iškilmingame VDU Senato posėdyje Justei Milušauskienei ir Jurgitai Fedorinienei buvo įteikti daktaro diplomai
Sveikiname!
Kviečiame studijuoti Šeimotyros programoje
Tai unikali programa pagrįsta krikščioniškąja antropologija, kurioje mokoma tyrėjo žvilgsniu pamatyti gilumines šeimos problemas. Šeimotyros programa padeda pasirengti darbui jaunimo rengimo šeimai srityje, tame tarpe ir bendrojo ugdymo programoje „Sveikatos ir lytiškumo ugdymas bei rengimas šeimai“, kuri nuo š.m. rugsėjo bus dėstoma kaip privalomas dalykas mokyklose. (Norintiems dirbti mokyklose, bet neturintiems mokytojo kvalifikacijos, Vytauto Didžiojo universitete yra sudaroma galimybė ją įgyti). Šeimotyros programa taip pat yra tvirtas žingsnis norintiems ateityje tapti šeimų ar sužadėtinių konsultantu.
Priėmimas į magistrantūros studijas vykdomas internetu iki birželio 29 d. Motyvacinis pokalbis norintiems studijuoti Šeimotyroje – birželio 28 d. 15 val. Katalikų teologijos fakultete, Gimnazijos 7, Kaune. Išsamiau apie programą ir stojimo sąlygos
Dr. Jūratės Micevičiūtės paskaitų ciklas.
Vasario mėnesį Katalikų teologijos fakultete vyko Dr. Jūratės Micevičiūtės paskaitų ciklai: „Krikščionybės žinios perdavimas: religinis menas ir piligrimystės” bei „Viduramžių filosofijos lobis mums”. Trumpai apie šias paskaitas:
„Krikščionybės žinios perdavimas: religinis menas ir piligrimystės”
Vasario 13 d. (ketvirtadienis), 17 val.
„Kai bažnyčios paverčiamos muziejais: religinio meno žinia“
Šiais laikais bažnyčias ir šventoves lanko vis daugiau turistų, siekiančių susipažinti su turtingu kultūriniu Bažnyčios paveldu. Ar toks požiūris į bažnytinio meno vertybes iškreipia jų paskirtį? Ir jei taip, tai kokiu mastu? Paskaitos metu aptarsime keletą iškalbingų pavyzdžių iš Ispanijos, kaip mūsų amžininkai supranta bažnytinį ir apskritai krikščionišką religinį meną. Tai padės nuspėti, kokie lūkesčiai atveda į bažnyčias smalsaujantį ir dažnai abejingą lankytoją bei kokį poveikį jam gali sukelti bažnytinio meno kūriniai. Juk gali būti, kad tai yra vienas iš laiko ženklų, skatinančių pasinaudoti meno trauka tam, kad krikščionys išaiškintų savo tikėjimo turinį, o netikintieji susipažintų su pamirštomis giliosiomis savo kultūros šaknimis. Kultūros vertybės neišvengiamai neša savyje dvasingumo užtaisą, tad tikras krikščioniškasis menas ne tik jaudina ir traukia, bet ir perduoda žinią.
Vasario 27 d. (ketvirtadienis), 17 val.
„Piligrimysčių klestėjimo metas: iššūkiai sveikam protui“
Net viduramžiais krikščionių tradicinės šventosios vietos nesusilaukdavo tiekos lankytojų kaip mūsų dienomis. Jeruzalę, Romą ar Santjagą de Kompostelą kasmet aplanko šimtai tūkstančių žmonių, o jubiliejiniais metais jie skaičiuojami milijonais. Deja, apklausos užgesina tikinčiųjų džiaugsmą dėl tokio entuziazmo: priešingai nei leistų spėti sveikas protas, du trečdaliai išeina į varginantį kelią ne dėl religinių priežasčių. Kas skatina šiuos žmones? Ko jie ieško? Ir kaip toks netikinčiųjų antplūdis pakeičia tradicinių piligrimystės kelių esmę ir netgi jų ženklus bei simbolius? Dažnai jie iškreipiami keisčiausiais ir sveikam protui sunkiai suvokiamais būdais. Tačiau kas yra toji piligrimystės esmė, jubiliejiniai metai, tradiciniai piligrimų keliai? Galbūt tą išsiaiškinus pavyks surasti atsakymą ir į nepatogų, bet neišvengiamą klausimą: kaip tokius įvairiausių lūkesčių pilnus lankytojus turėtų priimti šventųjų vietų „šeimininkė“ – Bažnyčia, atstovaujama savo tarnautojų ir tikinčiųjų?
„Viduramžių filosofijos lobis mums”
Vasario 14 d. (penktadienis), 11:15 val.
„Kontempliatyvusis viduramžių misticizmas: nuo Pseudodionisijaus iki šv. Kryžiaus Jono“
Religijos psichologijos „tėvas“ Williamas Jamesas XIX a. baisėjosi „krikščionių mistikų negatyvumu“, o vienas labiausiai jį sukrėtusių tekstų buvo šv. Kryžiaus Jono aprašytas kelias į dvasios tobulumo kalno viršūnę: „Nieko, nieko, nieko, nieko, nieko, nieko, ir net ant kalno nieko“. Šis XVI a. šventasis, 1926 m. Bažnyčios paskelbtas Doctor mysticus, Salamankos universitete giliai pasinėrė į scholastinę filosofiją. Puikūs domininkonų teologai, kurių šlovė Tridento Bažnyčios susirinkimo laikais užtemdė net Sorboną, Kryžiaus Jonui perdavė šv. Tomo Akviniečio palikimą. Ant jo ispanas surentė kontempliatyviojo misticizmo statinį, iki šiol laikomą aiškiausiu ir saugiausiu. Tačiau kokiu būdu jam pavyko tą padaryti, regis, kontempliacijai ypač nepalankiais, konfliktiškais ir kupinais polemikos, laikais? Įdomiausia, kad ir kiti mistinės minties šedevrai nuo šv. Grigaliaus Nysiečio ir Pseudodionisijaus laikų atsirado ginant katalikų tikėjimo esmę nuo eretiškų interpretacijų.
Istorija gali pasikartoti mūsų dienomis, kai Pranciškus I perspėja apie vėl gręsiančius gnosticizmo ir pelagianizmo pavojus (Gaudete…). Paradoksalu, bet siekiant juos atremti įkvėpimo ir šviesos gali suteikti „tamsiąja“ vadinama šv. Kryžiaus Jono mistika. Ieškodami atsakymo pabandysime atidžiau įsiskaityti į anas W. Jamesą išgąsdinusias eiles: „Idant skonėtumeisi viskuo, nenorėk skonėtis niekuo. Idant pažintum viską, nenorėk pažinti niekur nieko“… Ir taip pat kai kuriuos kitus šv. Kryžiaus Jono tekstus.
Vasario 28 d. (penktadienis), 11:15 val.
„Viskas bus gerai, ir viskas išeis į gerą“ – viduramžių krikščionybės optimizmas“
Siautėjant „juodajai mirčiai“ – XIV a. juodojo maro epidemijai, kaip manoma, nuvariusiai į kapus du trečdalius europiečių – palaimintoji Julijona Noričietė užrašė žodžius, kurie ir šiandien atrodo nepagrįstai optimistiški: „Viskas bus gerai, viskas išeis į gerą, ir kas benutiktų, viskas išeis į gera“. Jos optimizmas, tai yra, teigiamas požiūris į žmogaus gyvenimą ir tikrovę bei pasitikėjimas ateitimi, kyla iš to paties pamatinio įsitikinimo, kuriuo paremta Julijoną „maitinusi“ viduramžių filosofija. Tai – įsitikinimas, kad pasaulis, žmogus ir gyvenimas yra geri ir vertingi. Pirmasis šį teiginį apsvarstė šv. Augustinas, kurį esame įpratę vadinti „liūdnuoju“ ir „pesimistu“, o vėliau perėmė Dunsas Škotas, šv. Bonaventūras ir galiausiai neprilygstamai išreiškė šv. Tomas Akvinietis. Jų apmąstymai, XVIII a. humanistų apšaukti tuščiais ir abstrakčiais scholastų žaidimais, pagrindžia itin optimistišką ir gyvybingą praktinę laikyseną. Jos filosofines šaknis ir pasistengsime užčiuopti skaitydami kai kuriuos pal. Julijonos Noričietės (XIV a.) ir šv. Jėzaus Teresės (XVI a.) tekstus.
Tarptautinė mokslinė konferencija skirta šiandien aktualiausioms jaunimo problemoms
Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas drauge su Popiežiaus Jono Pauliaus II Liublino katalikiškuoju universitetu balandžio 28-ąją organizuoja antrąją tarptautinę mokslinę konferenciją „Šiuolaikiniai iššūkiai jaunajai kartai“.
Pasak organizacinio komiteto pirmininko doc. dr. Beno Ulevičiaus, šiame renginyje dalyvaus iškilūs Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos mokslininkai, kurie nagrinės jaunimo problematiką įvairiais aspektais: sielovadiniu, psichologiniu, ugdymo, socialiniu ir kt.
Be plenarinės sesijos darbas vyks net trejose grupėse. Pirmojoje bus gilinamasi į priklausomybių ir religingumo tematiką, antrojoje nagrinėjamos jaunimo ugdymo, švietimo problemos, o trečiojoje patys jaunieji mokslininkai bandys identifikuoti jiems aktualius iššūkius.
Konferencijos pradžia: 12 val. Konferencija vyks Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultete (Gimnazijos 7, Kaunas).
Daugiau informacijos: dokt. Valdas Kilpys, valdas.kilpys@gmail.com, tel. 8 686 71786.
KTF skelbia jau tradiciniu tapusį 9-12 klasių moksleivių kūrybinių darbų konkursą „Laisvės kontūrai“!
KTF skelbia jau tradiciniu tapusį 9-12 klasių moksleivių kūrybinių darbų konkursą „Laisvės kontūrai“! Konkurso darbai priimami iki 2020 m. vasario 21 d. Plačiau
Apie studijas Katalikų teologijos fakultete!
Dar svarstantiems, dvejojantiems, trokštantiems ir nedrįstantiems – nauja radijo laida apie studijas Katalikų teologijos fakultete!
Susipažinkite su katalikiškų universitetinių studijų Lietuvoje galimybe. Apie VDU Katalikų teologijos fakulteto siūlomas studijų programas laidoje kalba fakulteto dekanas doc. dr. Benas Ulevičius ir Kauno arkivyskupijos katechetikos centro vadovas doc. dr. Artūras Lukaševičius.
Priėmimo į programas motyvaciniai pokalbiai prasideda jau už kelių dienų. Daugiau info: http://teologija.vdu.lt/studijos/stojantiesiems/
VDU choras „Veritas” kviečia į Sutaikinimo pamaldas Švč. Trejybės bažnyčioje kovo 31 d. 18.30 val.
Apie tikybos mokytojo profesiją
Apie tikybos mokytojo profesiją laidoje pasakoja VDU Rasos gimnazijos mokytoja Milda Mackelienė ir LSMU gimnazijos mokytojas Mantvydas Randis. Laidą veda VDU Katalikų Teologijos fakulteto dekanas dr. Benas Ulevičius.
Apie Gerojo Ganytojo katechezę. Radijo laida „Akademija” (2016-09-12)
Moksleivių konkursas „Laisvės kontūrai” 2016/2017 m.
KTF vėl skelbia 9-12 klasių moksleivių kūrybinių darbų konkursą „Laisvės kontūrai“! Šiemetinio konkurso tema – „Tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8, 32). Konkursas yra artėjančių Lietuvos jaunimo dienų pasiruošimo programos dalis. Konkurso darbai priimami iki 2017 m. vasario 24 d. (daugiau…)
Informacija ir stipendijos stojantiesiems!
Šiemet KTF vėl skirs specialias stipendijas stojantiesiems.
DĖMESIO! Jau turintys aukštojo mokslo diplomą taip pat gali kreiptis dėl studijų mokesčio padengimo.
Platesnė informacija ČIA.
Pirmakursių savaitgalio nuotraukos
VDU vyks valstybių vadovų ir istorinių lyderių susitikimas
Kovo 10 dieną, penktadienį, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) įvyks pirmasis renginys, skirtas artėjančiam Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui – tarptautinis II-asis Baltijos ir Juodosios jūrų forumas, kuriame dalyvaus ir diskusijai apie Europos ateitį kvies istoriniai lyderiai, buvę Rytų ir Vidurio Europos valstybių vadovai.
Kaune vyksiančio forumo tema – „Europa šiandien. Baltijos konsensusas (1987–1991 metai): istorinė reikšmė ir pamokos šiandienai“. Kovo 11-osios išvakarėse susitikę istoriniai lyderiai kartu su akademine bendruomene, politikos, meno, kultūros žmonėmis, verslo ir visuomenės atstovais ragins gaivinti istorinę atmintį, ieškoti naujų dialogo formų, kurti naujas produktyvaus, kaimyniškai atsakingo, taiką palaikančio bendravimo formas, paremtas abipuse pagarba ir pasitikėjimu.
Pasak Europos Sąjungos ambasadoriaus Rusijos Federacijoje Vygaudo Ušacko, Baltijos valstybių sėkmės istorija – tarsi švyturys Juodosios jūros regiono šalims, jų demokratijos, laisvos rinkos ir brandžios pilietinės visuomenės nuolatinio formavimosi kelyje. „Geopolitinės įtampos, priešpriešos ir pavojų aplinkoje verta įsiklausyti į istorinių lyderių, prisidėjusių prie Sovietų Sąjungos griūties bei savo šalių valstybingumo atkūrimo, išmintį. Siekiant įkvėpti tikėjimą dialogu ir bendradarbiavimu, Kaunas suburia istorinius lyderius saugumo ir gerovės vardan. Nuo Baltijos iki Juodosios jūros ir toliau“, – renginio svarbą įvardijo ambasadorius.
Neatsitiktinai sprendimų paieškoms kartu su buvusiais prezidentais iš Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Moldovos, Slovakijos ir Ukrainos pasirinkta akademinė erdvė – XXI amžiaus globalių iššūkių ir regioninių grėsmių akivaizdoje būtina prisiminti kovos dėl demokratijos ir šalių laisvės epizodus bei užmegzti glaudų dialogą, į jį įtraukiant akademinę bendruomenę, ypač jaunąją kartą.
„Simboliška ir prasminga, kad forumas vyks Vytauto Didžiojo universitete – prasidėjus Atgimimui, Lietuvos ir išeivijos mokslininkų, intelektualų atkurtas Universitetas tapo vienu pirmųjų mūsų šalies laisvės šauklių, humanistinės pasaulėžiūros židiniu. Šiandien vėl stovėdami ant pokyčių slenksčio, kviečiame atsigręžti į idealus, kurių vedini ėjome demokratizacijos link. Taikių sprendimų vardan atveriame duris dialogui tarp valdžios ir piliečių“, – universitetų svarbą diskusijose dėl ateities pabrėžė VDU rektorius prof. Juozas Augutis.
Tarp Baltijos ir Juodosios jūrų forumo numatomų dalyvių – buvusieji Europos valstybių vadovai, netolimoje praeityje pakeitę žemyno raidą, pasukę jį demokratijos link ir siekę aktyvios pilietinės visuomenės formavimosi laisvose šalyse: Valdas Adamkus (Lietuva), Vytautas Landsbergis (Lietuva), Viktoras Juščenko (Ukraina), Bronislavas Komorovskis (Lenkija), Leonidas Kravčiukas (Ukraina), Leonidas Kučma (Ukraina), Petru Lučinskis (Moldova), Arnoldas Riutelis (Estija), Petaras Stojanovas (Bulgarija), Rudolfas Šusteris (Slovakija), Valdis Zatleris (Latvija), Genadijus Burbulis (Rusija).
Pirmajame Baltijos ir Juodosios jūrų forume 2016 metais jo dalyviai pasirašė Kijevo nutarimą, kuriame savo siekiu įvardijo jungtinę ir tikslingą taikos palaikymo misiją. „Mūsų visų tikslas – skleisti bendrais veiksmais grįstą vertybių sistemą, kuri užtikrins tarpusavio supratimą ir paramą, kartų ir ideologijų bei žmonių ir valstybių dialogą“, – teigiama deklaracijoje.
Baltijos ir Juodosios jūrų erdvė, kurią formavo tautybių, tikėjimų ir kultūrų įvairovė, turi ilgą ir bendrą istoriją. Pasak buvusių valstybių vadovų, tik demokratija, taika ir visiškas karo bei agresijos išsižadėjimas Europos tautų bendruomenei padės užtikrinti saugumą žemyne.
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio paminėjimui skirtas forumas „Europa šiandien. Baltijos konsensusas (1987–1991 metai): istorinė reikšmė ir pamokos šiandienai“ vyks kovo 10 d., penktadienį, 10 val., VDU didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28, Kaunas). Tą pačią dieną, 14.00 val. VDU Mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28) numatoma diskusija „Universitetų dialogas: tikslai, misija ir praktikos“, po kurios, apibendrinant forumą, bus priimtas Kauno nutarimas „Pasitikėjimo ir taikos dialogas“ – kvietimas pilietinę visuomenę, politikus, mokslininkus, kultūros, verslo ir kitų sričių atstovus suburti jėgas.
Renginį organizuoja Vytauto Didžiojo universitetas ir Kauno miesto savivaldybė.
10.00 val. ir 14.00 val. renginiuose bus sinchroninis vertimas į lietuvių ir anglų kalbas.
Istoriniai lyderiai, Baltijos ir Juodosios jūrų forumo dalyviai:
- Valdas Adamkus, Lietuvos prezidentas (1998–2003 ir 2004–2009), VDU tarybos pirmininkas, VDU garbės daktaras
- Vytautas Landsbergis, pirmasis atkurtosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos vadovas, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkas (1990–1992), VDU garbės daktaras
- Viktoras Juščenko, Ukrainos prezidentas (2005–2010)
- Leonidas Kučma, Ukrainos prezidentas (1994–2004)
- Petru Lučinskis, Moldovos prezidentas (1996–2001)
- Arnoldas Riutelis, Estijos prezidentas (2001–2006)
- Lechas Valensa, Lenkijos prezidentas (1990–1995)
- Genadijus Burbulis, Rusijos TFSR valstybės sekretorius (1991–1992)
Taize pamaldos su broliu Jean-Marie iš Taize!
Gruodžio 1 d. kviečiame į viešą paskaitą „Šiandieninės politikos aktualijos. Krikščionis šių aktualijų akivaizdoje”
Ateinantį ketvirtadienį (gruodžio 1 d.) 16 val. 101 auditorijoje vyks doc. dr. Vincento Vobolevičiaus paskaita apie šiandienės politikos aktualijas bei krikščionį šių aktualijų akivaizdoje.
Doc. dr. Vobolevičius tikrai turi kuo praturtinti KTF studentus ir jų draugus, nesvarbu, ar jie domisi politikos aktualijomis, ar nesidomi. Tad nepraleiskite galimybės!
Dr. Vincentas Vobolevičius yra VDU Politikos mokslų fakulteto dėstytojas. Apgynė daktaro disertaciją tarptautinės politikos ekonomijos tema Niujorko universitete, dėstė Niujorko universitete ir Manheteno koledže.
KTF studentės straipsnis: RELIGIJOS, LITERATŪROS IR KULTŪROS TYRĖJŲ KONFERENCIJA: KAI SIENOS VIRSTA KELIU
Rugsėjo 9–11 dienomis, Glazgo universtiete, Škotijoje, įvyko 18-oji Tarptautinės draugijos religijai, literatūrai, kultūrai (International Society for Religion, Literature and Culture) rengta konferencija Linijos smėlyje: sienos, konfliktai ir perėjimai (Lines in Sand: Borders, Conflicts and Transitions). Nuo 1982 m. įvairių mokslų tyrėjus, daugiausia dėstytojus, doktorantus, buriančio renginio organizatoriai vis dar tiki klausymosi bei atviro dialogo, diskusijų galia. Argi ne toks būdas ragina ieškoti įvairias disciplinas siejančios kalbos, kitokio kalbėjimo, laikysenų, veikimo, kurių taip reikia šių dienų pasauliui?
Susirinkusiuosius sveikino teologas, literatūros bei teologijos profesorius Davidas Jasperas (Glazgo universitetas, Škotija). Konferencijos tikslas, pasak jo, – ne akademinėmis abstrakcijomis prisotintos diskusijos. Reikia susitikti, idant sunkumus, kurių kelia svarstymai apie religiją, literatūrą, kultūrą, persmelktų visa sutaikantis balsas. Balsas, dėl kurio, vienas kitą pažindami, galėtume žvelgti virš ir per mus ribojančias sienas. Pagrindiniai šių metų renginio kalbėtojai – teologijos profesorė Catherine Keller (Drewuniversitetas, JAV) bei antropologas prof. Timas Ingoldas (Aberdeenouniversitetas, Jungtinė Karalystė). Pastarasis savo pranešime nagrinėjo at-sakymo (buvimo būdas), bendrystės ir priklausymo, veikimo kaip veiksmo, kurį atlikdamas pats esi jo veikiamas, reikšmes. Tuo tarpu C. Keller susirinkusiųjų dėmesį patraukė tarpdisciplininėmis jungtimis: ekologija, socialiniu teisingumu, kritikos teorija, feministine teologija bei Biblijos interpretavimu – kiekviena jų leido probleminti tiek „linijos“, tiek ja perrėžiamo „smėlio“, galios, valdymo sąvokas.
Konferencijos programa – trys intensyvios, į 17 grupių pagal literatūros, religijų, ekologijos, tapatybės, dialogo temas suskirstytų pranešimų kupinos dienos. Dalyvių taip pat laukė buvusio Glazgo universiteto doktoranto Billio Wylie‘o piešinių paroda, Ionos bendruomenės inicijuotas ritualas universiteto koplyčioje. Maža to – sudaryta galimybė apsilankyti universiteto bibliotekoje, pamatyti Isabelės Racamoros filmą Tikėjimas (Faith, 2015), dalyvauti poezijos bei tradicinių šventės elementų pilnoje vakaronėje.
Iš sero Charleso Wilsono vardo garbei pavadinto pastato konferencijos dalyviai kasdien pasklisdavo po universiteto miestelį. Mano lankytų užsiėmimų žemėlapyje jungėsi taškai, žymintys modernumo ir religijos, ekologinės teologijos, tarpreliginio dialogo, literatūros, kino ir religijos temas nagrinėjančius pranešimus. Įžvalgas apie tikėjimą bei Dievą Martino Lutherio laiško galatams komentare, keitė savo ir svetimo, religijos iš vidaus (Sørenas Kierkegaardas) bei kritikos iš išorės (Friedrichas Nietzsche) įvardijimai ir prasmė. Tądien artikuliuota ir Aušvico patirčių paveikta etika bei nuolatinės kaitos reikalingas tikėjimas – viena pranešėjų priminė prof. Richardo Kearney vartotą anateizmo (grįžti prie Dievo po Dievo) sąvoką.
Be pastarųjų pranešimų, minėčiau ir tuos, kurių metu analizuoti tarpreliginį dialogą artikuliuojantys filmai. Ypač įdomus pasirodė I. Racamoros triptikas Tikėjimas. Filme greta vienas kito rodomi trijų iš Abraomo kilusių monoteistinių religijų išpažinėjai: ką dykumoje besimeldžiantis kūnas, atliekami judesiai, balsas žiūrovui sako apie tikėjimą? Kaip filmas – medija – leidžia kurti kiekvieno šių, niekada vienas kito nemačiusių ir, matyt, niekada nesusitiksiančių žydo, graikų ortodokso bei musulmono, bendrystę? Kokia filmavimo ir fiksavimo prasmė? Panašius klausimus užduoti ragino ir filmų apie Izraelio bei Palestinos konfliktą analizė.
Ekologijos, prigimties, kultūros bei teologijos temos taip pat sulaukė konferencijos dalyvių dėmesio. Pasitelkus teopoetiką bei ekologinę teologiją, kalbėta apie įkūnytą kasdienę to, kas dieviška, patirtį. Materialus pasaulis, pasak diskutavusiųjų, nuolat perkeičiamas sakramentu, malda. Kūryba, poezija tampa meditacijos būdu, medija, skatinančia mūsų ekologinį sąmoningumą ir veikimą. Tokios veiklos pavyzdžiais tapoBiblijos diržo (Bible Belt), Škotijos bendruomenių, anglikonų teologijos koledžo Tanzanijoje iniciatyvos.
Materijos bei religijos santykį taip pat nagrinėjo pranešėjai, savuosius klausytojus subūrę Glazgo universiteto bibliotekoje: kalbėta apie žemėlapio reikšmę XVI a. protestantų Biblijose, Williamo Hunterio XII a. psalmyno paveikslų problematiką. Psalmynas – tarsi į ritualą įtraukta knyga, mat atskiri jos puslapiai pasklido ir buvo pradėti gerbti kaip relikvijos. Bibliotekoje galėjome apžiūrėti ir Williamo Blake‘oUrizeno knygos (The Book of Urizen) piešinius. Pasak pranešėjos, Blake‘o poetinis tekstas nėra tik patirties įrašymas: tu įrašai (tiesiogiai įvairiais instrumentais veiki plokšteles), tekstas tau materialus ir žodinis. Apokaliptinio pasakojimo knygos skaitytojas kviečiamas susidurti su tekstu, kuris tuo pat metu nurodo ir į vaizduotės ir į materialųjį pasaulį – Urizenas yra knyga, Urizenas laiko knygą, tu skaitydamas laikai knygą. Atsiduri materialios tikrovės, vaizduotės bei meninės apokaliptinės kalbos veikiamoje aplinkoje.
Mokytis kalbėti taip, kad apibrėžimus, norą dėlioti etiketes, skirstyti į kategorijas, brėžti linijas tarp savęs ir kito vis labiau persmelktų pamatinės vertybės – Dievo tiesa. Arba tiesiog nuoširdus siekis daugiau pažinti, kitaip perteikti, žiūrėti, klausytis bei veikti. Šį raginimą galėčiau vadinti sprendimu. Nes kiekvienas susidūrimas su religijos, literatūros, kultūros temas nagrinėjančiais, dialogo galimybių ir jungčių tarp skirtybių ieškančiais ir paprastus atsakymus kvestionuojančiais negali palikti abejingų. Todėl su viltimi bei didžiuliu lūkesčiu laukiu 19-osios tokios konferencijos, kuri, kiek man žinoma, 2018 m. turėtų įvykti Švedijoje, Upsalos mieste.
Augustė Žičkytė
Meditacija ir kontempliacija. Tomas Mertonas. Radijo laida „Akademija” (2016-08-15)
Tema „Meditacija ir kontempliacija“. Laidoje filosofas dr. Tomas Sodeika ir dr. Valdas Mackela.
Rugsėjo 21 d. kviečiame į viešą paskaitą „Jaunosios kartos rengimo šeimai antropologiniai metmenys” „
Rugsėjo 21 d. VDU Teologijos katedros profesorė dr. Birutė Obelenienė skaitys viešą paskaitą: „Jaunosios kartos rengimo šeimai antropologiniai metmenys“
Data : 2016-09-21, trečiadienis.
Laikas: 16:00
Vieta: VDU Katalikų teologijos fakulteto (Gimnazijos g. 7, Kaunas), 411 auditorijoje
Maloniai kviečiame dalyvauti.
2016 m. birželio 20 d. KTF diplomų įteikimų nuotraukos
Birželio 20-tąją vyko diplomų įteikimai baigusiems KTF studijas. Kviečiame peržiūrėti nuotraukų galeriją!
Pascal Bruckner (Prancūzija) | „Progreso krizė“ Frankofonijos konferencija 2017
Vienas svarbiausių Frankofonijos mėnesio VDU įvykių – į „Frankofonijos konferenciją 2017“, vyksiančią kovo 22 d., atvyksta pasaulinio garso prancūzų eseistas, rašytojas, vizituojantis Jeilio universiteto profesorius Pascalis Bruckneris. Turbūt ne vienas Lietuvos kino žiūrovas yra matęs garsųjį Romano Polanskio kino filmą „Kartus mėnuo“, pastatytą pagal to paties pavadinimo P. Brucknerio 1981 metais parašytą kūrinį „Lunes de fiel“. Žymus prancūzų eseistas yra parašęs per 15 esė, 11 prozos kūrinių. Jo daktaro disertacijai, 1975 metais apgintai Paryžiaus VII-ajame universitete, vadovavo visame pasaulyje žinomas filosofas, literatūros kritikas Rolandas Barthesas.
Eseisto, filosofo Pascalio Brucknerio kūriniai yra nominuoti ne vienai premijai. 1995 metais „Grasset“ leidykloje išleista autoriaus esė „Gundymas nekaltumu“ (pranc. La Tentation de l‘innocence), kelianti aktualią aukas imituojančių vakariečių pabėgimo nuo atsakomybės temą, gavo prestižinę Mediči premiją (pranc. prix Médicis). 1997-aisiais publikuotas romanas „Grožio vagys“ (pranc. Les Voleurs de beauté) tais pačiais metais buvo apdovanotas „Renaudot“ premija. 2014 m. autoriaus išleistas romanas „Geras sūnus“ (pranc. Un bon fils) pelnė Diumenilio premiją (pranc. Prix Duménil). Lietuvių skaitytojai turėjo progos susipažinti su versta į lietuvių kalbą P. Brucknerio esė „Amžinoji euforija: esė apie prievolę būti laimingam“ (vertė J. Navakauskienė, „Tyto alba“, 2004).
Kovo 22 d., trečiadienį, 10.20 val. VDU Mažojoje salėje, Pascal Bruckner skaitys pranešimą tema: „Progreso krizė“.
Pristatomos VDU Katalikų teologijos fakulteto studijų programos. Radijo laida „Akademija” (2016-05-30)
Laidoje pristatomos VDU Katalikų teologijos fakulteto studijų programos. Laidoje dalyvauja doc. dr. Artūras Lukaševičius ir šio fakulteto dekanas doc. dr. Benas Ulevičius.
Jaunieji teologai ir religijos pedagogai dalijasi savo tyrimų atradimais. Radijo laida „Akademija” (2016-06-13)
Laidoje jaunieji teologai ir religijos pedagogai dalijasi savo mokslinių tyrimų atradimais. Laidą veda VDU Katalikų teologijos fakulteto dekanas doc. dr. Benas Ulevičius.
Pastoracinės teologijos licenciato darbų vieši gynimai
Gegužės 25 d. Katalikų teologijos fakultete vyks licenciato darbų vieši gynimai.
Kam įdomu, kviečiame ateiti. Licenciato darbų temos ir tikslūs laikai.
Prof. R.Dulskio knygos „Ekumeninė krikščionybė” pristatymas
2016 m. gegužės 24 d., antradienį, 17 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, 322 kamb.) prof. Romualdo Dulskio knygos „Ekumeninė krikščionybė. Dieviškasis žmogaus pašaukimas Rytų krikščionybėje“ (2016) pristatymas. Renginyje dalyvaus knygos autorius, dr. Valdas Mackela ir dr. Bronė Gudaitytė OFS.
Romualdas Dulskis – profesorius, habilituotas teologijos mokslų daktaras, kunigas, religijotyrininkas, ekumenistas. Ilgametis Europos katalikų teologų draugijos Kuratoriumo narys, Europos katalikų teologijos draugijos Lietuvos sekcijos prezidentas, Lenkijos dvasingumo teologijos draugijos narys, Krokuvos nacionalinio mokslo centro ekspertas, mokslinių straipsnių bei knygų autorius.
Pristatomoje knygoje aptariama krikščioniškojo pašaukimo tapatybės Rytuose samprata, gilinamasi į krikščioniškojo pašaukimo gelmes, glūdinčias vienuoliškojo, senuoliškojo ir Kristaus kvailelio pašaukimuose, analizuojamas Šventosios Dvasios vykinamo žmogaus perkeitimo slėpinys, vidinio perkeitimo kelias ir epifaninis krikščioniškosios būties aspektas.
„Ši nauja ekumeninės krikščionybės temą tęsianti knyga pirmiausia skiriama studijuojantiems teologiją, tačiau bus naudinga visiems, norintiems pagilinti ir praturtinti žinias apie Rytų krikščionis, taip pat savo dvasinį gyvenimą, išsivaduoti iš sustabarėjusių schemų. Juk teologija – taip turėtų būti – ne vien pateikia abstrakčius samprotavimus apie Dievą, bet ir padeda kreipti gyvenimą į Jį“, –samprotauja arkivyskupas Lionginas Virbalas.
Maloniai kviečiame į renginį. Įėjimas nemokamas. Bus galima įsigyti knygų.
Kviečiame į viešą paskaitą „Šv. Kryžiaus Jonas ir Tamsioji naktis”
Kviečiame studijuoti Pastoracinės teologijos magistro (licenciato) studijų progamoje
Teologijos katedra, KTF
Apie apokrifines Evangelijas. Radijo laida „Akademija” (2016-05-23)
Apokrifinės Evangelijos. Laidoje Gintaras Sungaila kalbina teologą dr. Valdą Mackelą, Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetuose skaitantį kursą apie Apokrifines Evangelijas. Kodėl į Šventąjį Raštą įtrauktos Mato, Morkaus, Luko, Jono Evangelijos, tačiau nėra įtraukta Evangelija pagal Tomą, Evangelija pagal Judą? Iš kur atsirado tos kitos Evangelijos ir kas jose rašoma? Ar Bažnyčia neslepia slaptų Evangelijų nuo tikinčiųjų? Aptariami šie ir kiti klausimai.
Ar Bažnyčia yra Gailestinga? Radijo laida „Akademija” (2016-05-16)
„Ar Bažnyčia yra Gailestinga?” Doc. dr. Benas Ulevičius. Įrašas iš Nacionalinio Gailestingumo kongreso.
KVIEČIAME Į SEMINARĄ apie lytiškumo ugdymą, skirtą Europoje įgyvendinamo projekto „Mano vaisingumo svarba” pristatymui. Seminaro viešnia – projekto autorė, medicinos mokslų daktarė Elisabeth Raith-Paula iš Vokietijos. Gegužės 13 d. 15 val.
KVIEČIAME Į SEMINARĄ
skirtą Europoje įgyvendinamo MFM (My Fertility Matters – mano vaisingumo svarba) projekto pristatymui. Seminaro viešnia – projekto autorė, medicinos mokslų daktarė Elisabeth Raith-Paula iš Vokietijos.
Seminaro laikas ir vieta: gegužės mėn. 13 d. KTF (Gimnazijos 7) 411 a. 15 val.
Apie projektą MFM. Projektas buvo inicijuotas Vokietijoje 1999 metais „Cycle-Show” pavadinimu. Jis skirtas mergaitėms, berniukams ir jų tėvams supažindinti su pagrindiniais lytiškumo, lytinio brendimo ir vaisingumo klausimais. Nuo tada iki 2015 metų pradžios jame dalyvavo daugiau nei 575.620 mergaičių, berniukų ir jų tėvų. Šis projektas ne vieną kartą yra pelnęs apdovanojimus tiek Vokietijos, tiek Europos mastu. Dr. Elisabeth Raith Paula šiuo projektu siekia keisti įsigalėjusią lytinio švietimo praktiką, susitelkusią tik ties pavojais ir linkusią paauglių lytiškumo klausimus spręsti lytiškai plintančių ligų, neštumo prevencijos ir seksualinės prievartos aspektu. Jos nuomone, vaikai visų pirma turi išmokti priimti ir vertinti save ir pokyčius savo kūne kaip stebuklą, prieš susidurdami su visuotinai priimta neigiama pozicija lytiškumo atžvilgiu. MFM-projekto seminaruose berniukai ir mergaitės yra kviečiami į įspūdingą ekspediciją, kuri jiems atveria jų lytinio brendimo paslaptis. Visa informacija pateikiama saugioje aplinkoje laikantis teigiamos nuostatos lytiškumo, vaisingumo ir naujos gyvybės atžvilgiu. Užsiėmimai mergaitėms ir berniukams vyksta atskirai. Naudojant teigiamas metaforas ir pasakojimus, kruopščiai atrinktas ir pagal amžių pritaikytas iliustracijas bei priemones, mergaitėms sukuriama vaizdinga „ciklo demonstravimo“ (cyclus show) scena, o berniukams „agentai misijoje“ žaidimo aikštelė, kuriose vienas po kito atskleidžiami brendimo proceso įvykiai ir jų poveikis vaikų elgsenai, savijautai ir savivokai. Projekto užsiėmimai sukurti laikantis mokymo meno ir kognityvinės psichologijos atradimais , kurie teigia jog didžiausias efektas pasiekiamas tada, kai mokymo procese derinami kūno poreikiai su emocine ir intelektualine patirtimi. Pagrindinė šio projekto idėja: „Gali saugoti tik tik tai, ką gerbi“. Tai tikra savigarbos ir pagarbos kitos lyties asmeniui mokymosi mokykla.
Apie projekto autorę. Elizabeth Raith- Paula– medicines mokslų daktarė, apgynusi disertaciją tema –“ Šiuolaikinė natūralaus šeimos planavimo samprata.” (Modern Means of Natural Family Planning” (NFP). Gerai Vokietijoje ir už jos ribų žinoma lektorė, kalbanti vaisingumo pažinimo ir lytiškumo temomis. Jos knyga mergaitėms “ Kas vyksta mano kūne” išleista septyniomis Europos šalių kalbomis, kelis kartus pakartotinu tiražu. 2012 metų lapkričio mėn. dr. Elizabeth Raith Paula buvo priimta į Ashoka narius. Tai tarptautinis apdovanojimas suteiktas pripažįstant jos kaip socialinės verslininkės, įdiegusios inovatyvų socialinių problemų sprendimo būdą, vaidmenį.
Seminaro viešnia atvykusi į fakultetą pagal „Erazmus +” dėstytojų mainų programą.
KTF DIENA! Gegužės 19 d.
KTF studentų įspūdžiai iš studijų ir praktikų užsienyje. Radijo laida „Akademija” (2016-05-09)
Savo įspūdžiais iš studijų ir praktikų užsienyje dalysis Katalikų teologijos fakulteto studentai.
Konferencija skirta filosofo, profesoriaus, labdario, mokytojo ir kunigo Jono Juraičio 90 m. sukakties minėjimui gegužės 12 d. 14 val. VDU Didžiojoje Auloje
Carlo Bertagning, OFM ir Pauliaus Vaineikio, OFM paskaita „IKONŲ KALBA” gegužės 3 d. 16:40
Kaip saugotas autentiškas Jėzaus Kristaus bei apaštalų mokymas. Radijo laida „Akademija” (2016-04-25)
Gyvename laikais, kai riba, skirianti tiesą ir klaidą, ortodoksiją ir ereziją, Bažnyčios mokymą ir asmenines nuomones vis labiau nutrinama. Apie tai, kaip saugotas autentiškas Jėzaus Kristaus bei apaštalų mokymas ir kodėl tai svarbu žinoti – laidoje „Akademija”. Doc. dr. Vytautą Ališauską ir Gintarą Sungailą kalbina dr. Valdas Mackela.
Kunigų seminarijos Kaune 150 metų jubiliejaus minėjimo renginiai balandžio 22-23 d.
Konferencija „Iššūkis gyvybei” balandžio 24 d., Papilio g. 5, Didžiojoje salėje
Pokalbis su doc. dr. Artūru Grickevičiumi apie kunigų seminarijos Kaune 150 metų istoriją. Radijo laida „Akademija” (2016-04-11)
Artėjant Kauno kunigų seminarijos 150 metų jubiliejui Jūsų dėmesiui pokalbis su istoriku doc. dr. Artūru Grickevičiumi apie kunigų seminarijos Kaune istoriją. Laidą veda klierikas Vincentas Lizdenis.
© Nuotrauka – iš Kauno kunigų seminarijos interneto svetainės: www.kks.lcn.lt
Kviečiame į kardinolo A. J. Bačkio knygos „Taip, laimingas” pristatymą balandžio 20 d. 18 val.
Velykinis pašnekesys su dekanu dr. Benu Ulevičiumi ir dr. Valdu Mackela. Radijo laida „Akademija” (2016-03-28)
Velykinis pašnekesys su dekanu dr. Benu Ulevičiumi ir dr. Valdu Mackela.
Paskelbti konkurso „Laisvės kontūrai” nugalėtojai ir darbai
„Laisvės kontūrai“, arba kūrybiškai apie meilę
Pavasario saulei pradėjus skaisčiau šviesti, vis dažniau žmonių veiduose galime išvysti šypsenas ir išgirsti žodį meilė. Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultete apie ją šiemet kalbėjo ir moksleiviai. Balandžio 1 dieną čia jau šeštąjį kartą įvyko respublikinio konkurso „Laisvės kontūrai“ finalas.
Šiemet konkurso organizatoriai sulaukė 90 mokslinės, meninės, mokslinės-meninės krypties darbų. Moksleiviai iš visos Lietuvos apie tikrąją meilę, pagarbos gyvybei bei kūrinijai išraiškas, džiaugsmus bei iššūkius prakalbo rašiniuose, parengė „Power point“ pateiktis, kūrė eiles, menines instaliacijas, dainavo, rašė scenarijus, piešė bei kūrė filmukus.
Pasidžiaugusi moksleivių kūrybiškumu, darbų originalumu bei gebėjimu atskleisti konkurso temą vertinimo komisija išrinko nugalėtojus. Pirmoji vieta atiteko Ugnei Tartėnaitei ir Karolinai Uscilaitei iš Vievio gimnazijos. Merginos pristatė dienoraštį „Meilė ir santuoka – sąjungininkai ar priešai?” Joms padėjo tikybos mokytoja-metodininkė Aušra Malinauskaitė – Sidorkina bei lietuvių kalbos mokytoja-metodininkė Irena Baliūnienė.
Antrosios vietos laimėtojai – LSMU gimnazijos moksleiviai Ieva Gaižauskaitė, Erikas Gorelčenko, Dominykas Latakas, kurie pristatė vaizdo filmuką „Kam sukūrei mane?” Moksleiviams pasiruošti padėjo tikybos mokytojas Mantvydas Randis.
Trečiąją vietą užėmė Kamilė Urbaitė ir Gabrielė Tijūnaitytė. Moksleivės taip pat pristatė vaizdo filmuką „Meilė moka laukti”. VDU Rasos gimnazijos mokines konkursui ruošė etikos mokytoja-metodininkė Daiva Roževičienė.
Šis konkursas kasmet sulaukia susidomėjimo. Konkurso tikslas – ugdyti vyresniųjų klasių moksleivių atsakingą požiūrį į meilę, lytiškumą, žmogaus gyvybę, skatinti tinkamai gerbti visą kūriniją ir padėti jiems priimti apgalvotus bei brandžius sprendimus savo gyvenime. Džiugu, jog moksleiviai drąsiai, kūrybiškai ir originaliai žvelgia į tai, kas svarbu. O organizatoriai tikisi, kad šis konkursas skatina ne tik atskleisti savo mokslinius bei meninius sugebėjimus, bet ir moko mylėti.
KTF absolventė Monika Palilionė pokalbių laidoje „Viskas. Aišku”
„Teologė: pirmą kartą su vyru pasibučiavau per vestuves”.
Kviečiame pasižiūrėti šią „Lietuvos ryto” televizijos laidą, kurioje populiariai diskutuojama apie santuokinę ištikimybę ir skaistumą dalyvaujant KTF absolventei Monikai Palilionei.
Pokalbis su mokytoja, sugebančia net netikinčius patraukti Dievo link
Internetiniame portale textas.lt pasirodė Mildos Janeikaitės straipsnis apie Katalikų teologijos fakulteto absolventę Ievą Balkutę. Kviečiame paskaityti:
„Ieva Balkutė yra jauna tikybos mokytoja ir gera mano draugė. Tai žmogus, kuris maloniu bendravimu ir nuoširdžia šypsena pripildo mokinių širdis gerumu. Ieva pertraukų metu būna nuolat apsupta mokinių. Ji labai veikli: savanoriauja, gieda bažnyčios chore, groja gitara ir dėsto tikybą dviejose mokyklose. Nusprendžiau pakalbinti Ievą ir išsiaiškinti kokie yra jos idealai bei veikla.
– Kelerių metų būdama apsisprendei dėl savo ateities profesijos?
– Pirmosios mintys mane aplankė vos 15 metų, kuomet turėjau galimybę išvykti į labai šaunų seminarą parapijos lyderiams. Būtent šis įvykis buvo esminis ir galiausiai suformavęs mano galutinį pasirinkimą – būti tikybos mokytoja.
– Kokio mokytojo pavyzdys įkvėpė eiti šiuo keliu?
– Sunku pasakyti ar vien mokytojo pavyzdys mane skatino rinktis pedagogės profesiją. Mano tikslas buvo ir yra keisti mokytojo ir mokytojo santykį, kadangi man pačiai labai trūko tikrumo ir palaikymo būtent iš mokytojų. Mano apsisprendimą lėmė daugiau negu mokykla.
– Kas yra Tavo idealai?
– Esminis mano gyvenimo idealas yra sekimas Kristumi. Šis kelias yra sudėtingas, bet tiek kiek man dovanojo Dievas yra neišsemiama, todėl noriu džiaugsmu dalintis su kitais.
– Su kokiais sunkumais tikėjime susiduria jaunas žmogus?
– Ne tik pirmieji krikščionys buvo persekiojami. Jaunas ir tikintis žmogus taip pat susiduria su iššūkiais. Mokykloje neretai teko ginti savo tikėjimą ir daryčiau tai dabar su dar labiau liepsnojančia širdimi. Mano vienas iš pagrindinių gyvenimo tikslų yra ugdyti kartą, kuri gebėtų ginti ir saugoti savo tikėjimą.
– Norėčiau, kad trumpai papasakotum apie savo veiklą.
– Šiuo metu dirbu tikybos mokytoja dviejose mokyklose. Didelę savo dienos dalį praleidžiu bažnytinėje veikloje, nes dirbu katechete ir vadovauju parapijos jaunimo grupei, žinoma stengiuosi neapsileisti ir savanorystės krikščioniškuose renginiuose. Mano gyvenimas yra absoliučiai priklausomas nuo Bažnyčios ir nieko keisti niekada nenorėčiau, nes čia yra mano namai ir šeima.
– Kokių aplinkinių vertinimų sulaukei dėl savo veiklos?
– Didžiausias įvertinimas yra nuoširdi ir tikra šypsena. Esu girdėjusi daug gražių žodžių, na pasigirsta ir piktų, bet dėl to irgi džiaugiuosi, nes tai leidžia suvokti, jog turiu kur tobulėti. Visai neseniai vienas vaikinukas po mano sakyto mokymo apie maldą pasakė, jog jis nori pradėti melstis, tuomet aš sušukau, jog nieko geresnio savo gyvenime nesu girdėjusi, tad didžiausiu įvertinimu man tampa patys žmonės, kurie nebijo leistis į Dievo pažinimo kelionę!”
Milda Janeikaitė
Straipsnis iš internetinio portalo:
http://textas.lt/2016/04/09/pokalbis-su-mokytoja-sugebancia-net-netikincius-patraukti-dievo-link/
Balandžio 12 d. 18 val. KTF absolvento Gabrieliaus Klimenkos knygos „Paranormalių mitų griovėjas” pristatymas
Balandžio 13 d. 18 val. vyks paskaita – diskusija su doc. dr. Dalija Snieškiene apie kovą su smurtu prieš vaikus
Dar neseniai matėme šiurpių istorijų apie elgesį su vaikais tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Deja panašios istorijos vyksta kasdien ir daugelis jų nematomos.
Savo būsimuose darbuose susidursite, o gal jau ir dabar susiduriate su vaikais ir jaunimu, kurių vaikystės išgyvenimų pasekmės gali viršyti bet kokias pastangas juos ugdyti krikščioniška dvasia.
Taigi, kaip mes, krikščionys, būsimi pedagogai ir katechetai, galėtume į tai reaguoti? Kokių veiksmų galime imtis šioje srityje, būdami sutelkta jėga, vilties žmonės?
Šiuos klausimus kelsime kitą trečiadienį, balandžio 13 d., 18 val. paskaitoje-diskusijoje, kurią ves socialinių mokslų fakulteto dėstytoja doc. dr. Dalija Snieškienė. Dėstytoja turi nemaža patirties šioje srityje, dirbo kaip viena pirmųjų socialinių darbuotojų mokykloje, vaikų darželio auklėtoja, pogrindinių jaunimo organizacijų dalyvė, užaugino penkis vaikus, iš jų du globotinius, mokslinių tyrimų laukas nuo vaiko gerovės iki socialinės politikos.
Paskaita vyks 309 auditorijoje.
Kviečiame prisijungti!
Papildyti (2013-11-25)
Laidą veda Benas Ulevičius.
