Popiežiaus Pranciškaus kelionės šioje žemėje pabaiga

su liūdesiu priėmėme žinią apie popiežiaus Pranciškaus kelionės šioje žemėje pabaigą. Sunku nepastebėti šio įvykio simbolinės reikšmės – popiežius, skelbęs Kristaus prikeliantį artumą kenčiančiam žmogui, paliko šį pasaulį, pats paženklintas kančios; baigęs švęsti paskutines Velykas žemėje, įžengė pas Prisikėlusįjį, kur Velykos švenčiamos ne ženklais ir simboliais, bet pačiu Kristaus prisikėlimo džiaugsmu.

Išskirtinis popiežiaus Pranciškaus dėmesys atstumtiesiems, kvietimas į visuotinę brolystę, tiesos ieškantį ir suartinantį dialogą tarp žmonių ir bendruomenių, raginimas branginti kūriniją, puoselėti taiką, stiprinti šeimas ne kartą paskatino mūsų refleksiją, sąžinės peržvalgą ir atnaujintą veikimą. Dialogiškumu, siekiu išgirsti ir priimti kitą šis popiežius buvo itin artimas Vytauto Didžiojo universiteto puoselėjamai Artes Liberales idėjai. Katalikų teologijos fakultetui itin reikšmingas popiežiaus Pranciškaus kvietimas į evangelizaciją, vilties piligrimystę, tikėjimo džiaugsmą, siekis atvesti Bažnyčią į naują skaidrumo ir sinodinio bendravimo etapą. Apaštalinėje konstitucijoje „Veritatis gaudium“ popiežius naujai išryškino katalikiškų universitetų ir fakultetų bei teologijos studijų svarbą, ragino katalikų akademinę bendruomenę drąsiai vykdyti savo misiją šiandieniniame pasaulyje. Jis kvietė teologus dėstyti ir tyrinėti teologines disciplinas ne užsklęstai, bet tarpdisciplininėje perspektyvoje, bendradarbiaujant su kitų sričių mokslininkais ir nepamirštant atliepti didžiausius visuomenės iššūkius. Pasak Pranciškaus, katalikiškos studijos yra „kultūrinė laboratorija“, kurioje Bažnyčia interpretuoja Kristaus įvykį, atsiliepdama į šiandienos visuomenės krizes. Tai „kūrybingoji apologetika“, kurios dėka Evangelija kiekviename kontekste suskamba vis naujai. Popiežiaus Pranciškaus mintis dar ilgai gaivins aktualiųjų Bažnyčios ir visuomenės klausimų diskusiją akademinėje bendruomenėje.

Palydėkime popiežių Pranciškų malda, dėkodami Dievui už jo pontifikato metus.